Straipsniai

Jūs esate žemės sklypo bendrasavininkis ir norite savo dalį parduoti, dovanoti ar įkeisti? sausio 11, 2017

Jūs esate žemės sklypo bendrasavininkis ir norite savo dalį parduoti, dovanoti ar įkeisti?

Jūs esate žemės sklypo bendrasavininkis ir norite savo dalį parduoti, dovanoti ar įkeisti. Turite sklypą, kurį norite padalinti į mažesnius ir pakeisti jų naudojimo paskirtį. Ketinate statytis namą žemės ūkio paskirties žemėje? Sitaucijų gali būti daug. Kokie pagrindiniai jų sprendimo žingsniai?

Visų sitaucijų susijusių žemės sklypų formavimu neišnagrinėsime, tačiau su šioje srityje dirbančių specialistų pagalba pabandysime aptarti dažniausiai pasitaikančius atvejus ir nubrėžti pagrindinius veiksmus.

 

Žemės sklypo formavimas prie naudojamų statinių

Jeigu reikia įteisinti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančių statinių, pirmas žingsnis siekiant šio tikslo – geodeziniai matavimai.

Žemės sklypo geodeziniai matavimai – tai tikslus žemės sklypo ploto nustatymas, tikslios žemės sklypo ribos ir jų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro (NTK) duomenų bazę, parengimas.

Kadangi kiekvieno sklypo geodeziniai duomenys įrašomi nekilnojamo turto kadastro duomenų bazėje, šie matavimai dar vadinami kadastriniais matavimais.

„Yra keletas priežasčių, dėl kurių raginčiau įgyvendinti dalies žmonių vis atidėliojamus žemės sklypų dokumentų sutvarkymo darbus, pirmas kurių yra geodeziniai arba kadastriniai matavimai. Pirmoji priežastis ta, kad visos paslaugos nuolat brangsta, antroji – dalyje savivaldybių tikslinami bendrieji planai, rengiami savivaldybės ir vietos lygmens bendrieji planai pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą“, – sako Anželika Pusvaškienė, įmonės „Turto Invest“ direktorė.

turto blogas

Tuos, kurie neturi suformuoto žemės sklypo prie gyvenamojo namo, ji ragina pirmajame etape bent atlikti geodezinius matavimus, kad formuojant aplinkinius sklypus neliktumėte tik ant žemės, ant kurios stovi namas.

Pirmas žingsnis norint įteisinti naudojamą žemės sklypą – kadastriniai matavimai.

Kitas etapas būtų namų valdos žemės sklypo projekto parengimas ir išpirkimas iš valstybės. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytomis aplinkybėmis, valstybinė žemė užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais, parduodama ne aukciono būdu. Jei tai nuolatinė gyvenamoji vieta, taikoma 40 proc. nuolaida nuo vietovėje esančios žemės vertės. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Šie žemės sklypai miestuose negali būti didesni kaip 0,2 hektaro (20 arų) Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro (30 arų) – kituose miestuose (išskyrus Neringą). Jei naudojamas sklypas didesnis, parduodamo plotas gali siekti atitinkamai iki 0,3 ir 0,4 ha.

 

Sklypo formavimas ir paskirties keitimas žemės valdų projektais

Nuo 2014 m. sausio 1 d. žemės sklypų paskirtis keičiama ir sklypai formuojami žemės valdos projektais, o ne vien detaliaisiais planais kaip būdavo anksčiau. Tai reiškia, kad jų paskirtis gali būti keičiama formuojant, padalijant sklypą ir kitais žemės valdos projektais. Ką tai reiškia praktiškai?

UAB „Turto Invest“ vadovė paaiškina, jog sklypo savininkas, norėdamas suformuoti ar pertvarkyti sklypą ir pakeisti jo naudojimo paskirtį, turi pateikti prašymą elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) užpildant atitinkamą formą. Galima su prašymu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos padalinį (kai žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje), arba savivaldybės administracijos direktorių (kai sklypas yra miesto ar miestelio teritorijoje).

Bet kuriame prašyme nurodomas projekto rengimo tikslas (pavyzdžiui, sujungiant du sklypus suformuoti sklypą komercinio pastato statybai), sklypo kadastrinis numeris ir pateikiamas planas ar planai. „Turto Invest“ direktorė sako, kad šį darbą gali padaryti pats savininkas, arba patikėti jį specialistams, kas yra patogiau ir paprasčiau, nes toli gražu ne visi žmonės supranta oficialią biurokratinę įstatymų ir reglamentų kalbą.

„Turime nemažai informacijos arba žinome, kur jos ieškoti, tad logiška, kad labai dažnai sklypo projekto rengimo darbą pradedame nuo pat jo pradžios, sudarydami su klientu paslaugos teikimo sutartį. Taip tiesiog greičiau, nes žinome žemėtvarkos įstatymų nuostatas, poįstatyminius aktus, prašymų pateikimo sąlygas, tad klientams patariame, kaip elgtis vieje ar kitoje sitaucijoje, juk kiekvienas atvejis individualus ir unikalus“, – teigia įmonės vadovė.

Pateikus prašymą gaunamas atsakymas, ar toje vietovėje ir tam sklypui leidžiama rengti žemėtvarkos projektą, jei prašymas pateiktas elektroniniu būdu sistemoje galima stebėti jo eigą – kada derinamas su institucijomis, rengiamos sąlygos ir kt.

Gavus sprendimą rengti žemės sklypo formavimo/pertvarkymo sąlygas, išduodamos projekto sąlygos ir šiame etape jau būtina specialistų pagalba. Jei reikia, jie pirmiausia jie padaro topografinę arba geodezinę nuotrauką, jei matavimai seni, iš naujo atlieka geodezinius matavimus ir, laikydamiesi nurodytų sąlygų, parengia projektą, suderina su užsakovu, paviešina jį, gauna institucijų patvirtinimą, atlieka kadastrinius matavimus, paženklina sklypą vietovėje ir tik tuomet jį galima registruoti VĮ „Registrų centras“.

Jeigu vienas sklypas dalijamas į kelis, galima sklypą dalinti rengiant sklypo detalųjį planą. Tuomet žemės sklypo savininkas ar naudotojas teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui. Prašymo nagrinėjimo ir projektavimo sąlygų išdavimo etapai panašūs, nauja yra tai, kad viešinimo etape žemės sklypo savininkas ar naudotojas prie teritorijos į turi pastatyti stendą, kuriame pateikia informaciją apie detaliojo plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, nurodydamas planuojamo žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį bei informaciją apie numatomą statyti pastatą.

 

Ūkininko sodybos sklypo projektas

Tai, kas buitine kalba yra namo statymas žemės ūkio paskirties žemėje, biurokratine kalba yra kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Paprastai šnekant, jis reikalingas, jei norite pasistatyti namą jums nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, bet biurokratine kalba toks pastats bus vadinamas ūkininko sodyba, o pastato ir žemės savininkas – ūkininku, nors gerai žinome, kad taip dažniausiai nėra.

Ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties ne mažesniame kaip 0,5 hektaro žemės sklype, išskyrus teritorijas po 1995 m. birželio 1 d. priskirtas miestams.

Pagrindinių veiksmų eiga tokia pat,  kaip ir rengiant žemės sklypo formavimo /pertvarkymo projektą:

  • Pateikiamas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba užpildoma prašymo formą ŽPDRIS elekroninėje sistemoje.
  • Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar teritorinio padalinio vadovas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos priima sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo ir planavimo tikslų arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį priimti.
  • Žemės sklypo savininkas arba jo įgaliotas planavimo organizatorius apie priimtą sprendimą dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų bei patvirtintą planavimo darbų programą paskelbia seniūnijos, kurioje yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje ir Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje.
  • Gavęs planavimo sąlygas, žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas planavimo organizatorius su  projekto rengėju – jais gali būti tik atestuoti specialistai,  sudaro rašytinę sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti ir toliau jau jau dirba specialistai. Jie ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios sutarties sudarymo užpildo ŽPDRIS nurodytus sutarties duomenis.
  • Projekto organizatorius parengia projektą ir derina su žemės sklypo savininku.
  • Projekto rengėjas arba žemės sklypo savininkas, kitas planavimo organizatorius  užtikrina projekto viešinimą.
  • Projektas derinamas savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje.
  • Pateikiamas registruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
  • Įsigaliojus projektui, ūkininkas gali kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo statyti ūkininko sodybą išdavimo.

 

„Teoriškai viskas aišku, bet nebūna standartinių atvejų ir projektų, kiekvienas vis kitoks, kaip nebūna ir standartinių sklypų“, – šypsosi „Turto Invest“ direktorė ir priduria, kad visada galima rasti išeitį iš kebliausių situacijų. Reikia tik paieškoti.

 

Parengta pagal UAB „Turto Invest“ informaciją